Ir vėl prisiminiau panna cotta, nieko nėra skaniau už šį lengvą desertą karštom vasaros dienom, o dar kai yra šviežių miško uogų… mmm…. nereikia nei ledų

Gaminau pagal receptą, kurį jau seniau išbandžiau. Neieškojau kito, nes tikrai vykęs receptas, tik kai taip karšta, nesinori ilgai stovėti prie viryklės, dėl to su receptėlio eiga padariau nedidelį eksperimentą, kuris pavyko, nuo šiol panna cotta darysiu trumpuoju būtu.

Štai receptelio originalas. Visos sudedamosios dalys tos pačios, tik šiek tiek pamažinau cukraus kiekį (dėjau du v. šaukštus).

Padažui reikia:

• cukraus
• mėlynių
• aviečių
• citrinos sulčių kelių lašelių

dekoracijai: uogų, citrinos žievelės

Visos sudedamosios dalys iš I varianto, o eiga tokia:

Atsimatuoti pieno ir grietinėlės, supilti į puodelį, sudėti cukrų ir pakaitinti iki virimo. Želatina užpilti šaltu vandeniu ir išmaišyti, leisti pastovėti (kol verda pienas su grietinele), kad pabringtų. Kai jau matom, kad tuoj grietinėlės ir pieno mišinys užvirs, išjungiame ir sudedame želatiną, viską gerai išmaišome ir supilame į indelius. Geriausiai stiklinius, nes šį kartą panna cotta nebus išverčiama, o padažas bus pilamas ant viršaus. Užpildom puse stiklinės/indelio tūrio ir paliekame, kad atvėstų.

Pasigaminam padažą.  Į puodelį įpilame kelis šaukštus vandens, kai užverda sudedame cukrų (pagal skonį, aš dėjau 4 kupinus šaukštus, o padažo gavosi beveik puse litro), išmaišome ir verdame kol sirupas redukuosis. Per tą laiką lengvai sutrinam apie 250 g. mėlynių ir apie 200 g. aviečių (kepetą uogų atidedam deserto papuošimui), sudedam į sirupą ir keletą minučių paverdam, baigiant virti įlašinam keletą lašų citrinos sulčių. Paragaujam, jei reikia įlašinam dar citrinos sulčių ar įberiam cukraus (man nieko netrūko). Viską gerai išmaišom ir paliekam, kad atvėstų. Kai panna cotta sustingsta, o padažas jau būna pravėsęs, imame panna cotta, užpilame padažu – padažo negailėkite, papuošiame atidėtomis uogomis, uždarkuojame citrinos žievelės ar papuošiam mėtos lapeliu ir smaguriaujam

Padažas pasakiškas – negalėjau išlaukti kol atvės, kvepėjo visi namai… priminė vaikystę, kai mama virdavo uogienes….